"Sena guančų legenda byloja, kuomet drakonas numiršta, jis atgimsta drakono medžiu". Drakono čia nerasim, tačiau jo vardo medis yra vienas iš Kanarų salų simbolių. Tai savitos formos medis, tad nenuostabu, kad jis buvo laikomas pirmųjų salos gyventojų guančų – "Dieviškuoju medžiu". 

"Dracaena draco" – subtropikų medis, kurį galima pamatyti tik Žaliojo Kyšulio, Madeiros salose, Maroke bei Kanarų salose.

Šis, Tenerifėje augantis, medis turbūt viena keisčiausių pasaulyje turistų lankomų vietų. Kodėl? Nes greičiausiai nėra nei vienos vietos pasaulyje, į kurią turistai plūstų dėl vieno medžio. Medžio aukštis 22 metrai, o kamieno apimtis storiausioje vietoje siekia 20 metrų.

Iki 1867 metų tai nebuvo vienintelė įžymybė. Tuomet augo dar didesnis, net 25 metrų aukščio ir 23 metrų perimetro medis, kurį suniokojo 1867 metais įvykusi stipri audra. Šiandienos, visų fotografuojamas medis yra 17 metrų aukščio, su šaknimis sveriantis apie 150 tonų. Iš pradžių buvo manoma, kad jam gali būti daugiau nei 5000 metų, tačiau naujausi duomenys parodė, kad medžiui apie 1000 metų. Kategoriškai sutinkama, jog tai seniausias medis pasaulyje

Pavadinimą ši medžių rūšis gavo dėl raudonų sakų, kurie sunkiasi iš sužaloto kamieno ar šakų. Manoma, kad sakai pavadinti „drakono krauju“ dėl to, jog romėnai juos painiojo su nuodingu mineralu – cinoberiu (gyvsidabrio sulfide).

Senovėje sakai buvo naudojami kaip spalvotas lakas, vaistai, smilkalai ir dažai. Nustatyta, kad sodrią raudoną spalvą sakams suteikia atsparūs ir ryškūs drakorubino ir drakokarmino pigmentai, tačiau jų biologinė sandara iki galo neištirta.