Plyta prie plytos, akmuo prie akmens, buvo atstatyta karališkoji Lenkijos ir Lietuvos didybė Varšuvoje. Tai istorinė Abiejų Tautų Respublikos valdovų rezidencija ir seimo susirinkimo vieta Varšuvoje.

Viduje susitinka praeitis ir dabartis: galima apžiūrėti modernią salę, kurioje media ir kompiuteriai atskleidžia sunkią pastato istoriją, rodomi vaizdai, kaip atrodė pilis po sugriovimo, kas išliko, ir kaip buvo visa tai atkurta.Žengiant po karališkuosius kambarius nė nepagalvotum, kad viskas buvo sutrinta į dulkes..

Marmuro kambarys primena laikus, kai ši uoliena buvo didžios prabangos ženklas ir didikai turėjo įdėti daug pastangų, kad bet koks marmuro dirbinys atsidurtų jų namuose. Ne veltui, graikų kalba pavadinimas "marmaros" reiškia "spindintis akmuo". Didžiosios asamblėjos salėje vykdavo valstybiniai renginiai - puotos, koncertai, teatro pasirodymai... Visko matę to meto turtingieji grožėjosi salės interjeru, o po trijų amžių, žavimės juo ir mes.

Karalius skyrė dėmesį ne tik didikams, jo iniciatyva buvo įkurta riterių salė, kurioje pagerbti tie, kurie tarnavo valstybei. Savęs valdovas irgi nepamiršo - sosto kambaryje dirbo beveik visa karališkųjų menininkų komanda, kad atėjusieji iškart suprastų, jog pateko pas Stanislovą Augustą Poniatovskį - karalių, turėjusį geriausią meno pojūtį.

Kiti kambariai - ne tik gražūs, bet ir svarbūs: senatorių, deputatų kambariuose buvo priimti nutarimai, turėję įtakos ir Lietuvos valstybei.

Meno kūrinių ekspozicijos, tokios kaip Canaletto kambarys, leidžia suvokti, kad menas gali išgelbėti miestą... kaip?.. išsiaiškinsime tenai nuvykę...

---   ---   ---   ---   ---   ---   ---   www.politravel.lt   ---   ---   ---   ---   ---   ---   ---