Sibiu žymus savo senamiesčiu. Dar XIIa miestas įkurtas vokiečių, jau po kelių šimtmečių buvo vienas svarbiausių Transilvanijos prekybos centrų. Miestą kontroliavo dvi dešimtys gildijų. Buvo istorinių momentų, kuomet Sibiu buvo Transilvanijos sostinė.

  
Miestas, priklausantis septynių miestų sąjungai (tuomet vadntas "Siebenbürgen"), visais laikais buvo svarbus etniniams vokiečiams, kurie čia dominavo. Tačiau, po XXa karų Transilvanija buvo prijungta prie Rumunijos, o dauguma vokiečių emigravo. Nors, vienu likusiu vokiečiu Sibiu kraštas didžiuojasi ir dabar – Demokratinio vokiečių forumo lyderis Klaus Johannis yra Rumunijos prezidentas. Etniniai vokiečiai tesudaro vos 2 % Sibiu gyventojų, tačiau Demokratinis vokiečių forumas čia yra nenugalimas (taryboje iš 23 vietų užima 15) ir sėkmingai vadovauja ne tik Sibiu miestui, bet ir visam regionui.

Miestą garsina barokiniai rūmai, kuriuose nuo XIXa.pr. įkurtas Brukenthalio nacionalinis muziejus, Transilvanijos Luvru vadinamas.

XIXa. pab. Sibiu tapo Transilvanijos metropolijos Vyskupijos centru. Čia dominuoja Rumunijos stačiatikiai, nors svarbų vaidmenį vaidina romos katalikai ir liuteronai evangelikai.

Su senojo miesto istorija išlikę daugybė legendinių statinių, kurie turistų pripažįstami tikrais miesto simboliais. Ar tai būtų XIVa. statyti laiptai, jungiantys istorines miesto dalis, ar metalinės konstrukcijos pavėsinė su fontanu, ar turistų pamėgtas Melo tiltas, ar viduramžiški bokštai, visa tai suteikia šiam miestui žavesio ir unikalumo.

Rumunai labai vertina savo krašto paveldą, tradicijas, architektūrą. Rumunijos kultūros asociacija ASTRA, kurios rūmai Sibiu, tuo rūpinasi, renka informaciją, atlieka tyrimus, analizuoja dokumentaciją, skirsto lėšas. To pasekoje buvo įkurti Liaudies tecnologijos, Transilvanijos civilizacijos, Saksonijos ennografijos ir liaudies meno muziejai po atviru dangumi.